Adžika - ir maistas, ir vaistas

Žodis "adžika" - abchazų kilmės. Jo reikšmė - paprasčiausia druska. Mat, senovėj, piemenims, ganantiems avis, šeimininkai įduodavo druskos, kad pamaitintų gyvulius. Jos užėdę, avys daugiau gerdavo, ėsdavo ir greičiau priaugdavo svorio. O kad tos druskos piemenys nevogtų (pasirodo, tai buvo brangus dalykas), į ją primaišydavo aitriųjų pipirų. Tačiau piemenys nebuvo tokie kvaili, kaip galbūt kažkas galvojo. Į aštriąją druską jie įmaišydavo prieskoninių žolių, česnakų ir naudodavo kaip puikų prieskonį. Taip gimė adžika...

Patiekalų receptai su Avinžirniais

Burnočiai 4 valg. š. (galima keisti linų sėmenimis)

Sūris 100 g (brandintas)

Druska 1 arbat. š. (žiupsnelis)

1. Avinžirnius iš vakaro pamerkite.

2. Išmirkusius išvirkite ir sutrinkite trintuve kartu su vandeniu, kuriame virė. Suberkite smulkintą svogūną, kapotus krapus, tarkuotą sūrį, burnočių sėklas, miltus, karį, pagal skonį pasūdykite. Masę gerai išmaišykite. Ji turi būti tokia, kad suformuoti maltinukai nebyrėtų. Jei prastai limpa, įpilkite šiek tiek vandens, įberkite miltų. Sudrėkinkite delnus ir suformuokite maltinukus. Kepkite įkaitusiame aliejuje, kol gražiai apskrus. Iškeptus gerai nusausinkite.

3. Tiekite su mėgstamu padažu.

Avinžirniai: kodėl juos būtina įtraukti į valgiaraštį?

Avinžirniai skirti ne tik skrandžio malonumams patenkinti. Tikinama, jog jie gali būti valgomi ir gydymo tikslais, o savo maistingumu lenkia net lęšius, kurie taip pat vertinami sveikos mitybos atstovų.

Avinžirniuose gausu mineralų, B grupės, P, A, E, C vitaminų, nepakeičiamų aminorūgščių, ląstelienos, o ir kilokalorijų ne per daugiausiai (100 g – apie 320 kcal). Būtent visos naudingos medžiagos, esančios šioje ankšinėje kultūroje, padeda normalizuoti cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kepenų veiklą, saugo nuo papildomų kilogramų naštos, veikia kaip antidepresantas.